Šiandiena Linux operacinėse sistemose naujas programas galima įdiegti labai greitai vos kelių mygtukų paspaudimu. Šiam tikslui yra skirti milžiniški programų archyvai. Nors juose programos yra pasiekiamos lengvai ir greitai, dažnai jos būna senesnės versijos, nei kūrėjų svetainėse. Dažniausiai vartotojui tai nėra aktualu, tačiau Boinc programos atveju reiktų padaryti išimtį, nes tik taip galėsite garantuoti didžiausią suderinamumą su mokslinių projektų skaičiavimo programomis.
Kadangi dažnam naujokui, dėl elementarių žinių stokos, toks programos diegimas yra sudėtingas, pagalvojau parašyti nedidelę instrukciją. Nors pateiktame pavyzdyje Boinc programa įrašoma Mandriva operacinėje sistemoje su Gnome aplinka, ši instrukcija tiks bet kokiai Linux distribucijai, nes daugeliu atveju viskas vyks analogiškai.
Puslapyje http://boinc.berkeley.edu/download.php, paspauskite mygtuką "Download Boinc" ir atsisiųskite programos archyvą su plėtiniu *.sh .
Skaitykite daugiau »
Šiandien šiek tiek dėmesio skirsime vienam iš Boinc projektų – Rosetta@Home.
Labai svarbi žmogaus organizmo dalis yra baltymai. Jie yra atsakingi už daugelį gyvybiškai svarbių funkcijų. Tai genomo (DNR) reprodukcija bei palaikymas. Jų dėka ląstelės auga, dalijasi, bendrauja tarpusavyje. Tuo tarpu pažeisti baltymai mutuoja. Juose atsiradę pakitimai sukelia vėžį ar Alzheimer‘io ligą.
Baltymų veikla priklauso ne nuo jų sudėties, bet nuo jų formos. T.y. kiekvienas baltymas tai trimatė struktūra sudaryta iš amino rūgščių. Priklausomai kaip šios rūgštys yra susipynusios, susiformuoja ir proteino funkcija. Tarkim, kad mes pasisavintume energiją iš cukraus, gliukozę skaidančio baltymo forma turi būti tokia, kad jis atpažintų gliukozę ir prie jos prisikabintų. Patį skaidymo procesą, kurio metu išsiskirs energija, atliks amino rūgštys.
Skaitykite daugiau »
Vienas iš BOINC logotipų.
BOINC platforma leidžia dalyvauti daugelyje projektų vienu metu. Visiems entuziastams tai reiškia papildomą vargą. Pavyzdžiui dalyvaujant dešimtyje projektų ir norint pakeisti bent vieną parametrą, reikia apsilankyti kiekvieno projekto svetainėje, prisijungti, paspausti keletą nuorodų ir tik tada pakeisti norimą parametrą. Toks pat darbelis laukia įrašius BOINC programą į naują kompiuterį. Šiuo atveju teks kiekvieną projektą nurodyti atskirai. Kad nereiktų tiek daug vargti, užsiregistruokite svetainėje lt.boincstats.com/bam/. Čia rasite BOINC projektų valdymo įrankius. BAM leidžia parametrus keisti visiems projektams iš karto. Vieno mygtuko paspaudimu galėsite užsiregistruoti naujuose projektuose, o svarbiausia naujai įrašytoje BOINC programoje nebereikės norodyti kiekvieno projekto atskirai, užteks suvesti BAM svetainės adresą ir jūsų abonento vardą. Turėkite omenyje, kad visų projektų vartotojų vardai ir slaptažodžiai turi būti vienodi ir sutapti su BAM vartotojo vardu ir slaptažodžiu. Tik tada viskas veiks normaliai.
Kadangi jau žinote lengvesnį sistemos administravimo būdą, pateikiu naujus projektus, kuriuos galite rasti oficialioje BOINC svetainėje boinc.berkeley.edu:
malariacontrol.net/ – šis projektas yra skirtas kovai prieš malerijos ligą Afrikoje. Prisidėdami prie jo padėsite išsiaiškinti ligos plitimo dėsningumus bei įtaką sveikatai. Sukaupti rezultatai bus panaudoti ligos kontrolei, chemoterapijai ir pan. dalykams tobulinti.
Proteins@Home – analizuojant proteinų struktūras, bandoma geriau pažinti įvairas ligas ir potologijas.
World Community Grid – IBM remiamas projektas, skirtas ligų analizei.
Boinc projektai jūsų kompiuteryje skaičiuoja įvairius uždavinius. Kiek jų skaičiavimas užtruks priklauso nuo jūsų bei kompiuterio galingumo. Viską aprašysiu pateikdamas pavyzdį.
Kiekvieno projekto interneto svetainėje galite nustatyti laiko tarpą, kuriam praėjus projektas internetu prisijungia prie serverio, iš kur gauna užduotis bei siunčia rezultatus. Einstein@home projekte šį laiko tapą buvau parinkęs mažiausią – 0,1 paros. Tokiu atveju į kompiuterį buvo atsiunčiamas WU (work unit), kurio analizė užtrukdavo maždaug 4 valandas. Vėliau svetainėje esančią vertę pakeičiau į – 0,5 paros. Dabar atsisiunčia WU, kurio analizei prireikia apie 40 valandų. Tokiam skaičiavimui buvo duota 17 dienų, t.y. per jas mano kompiuteris turėjo spėti atlikti visus skaičiavimus ir išsiųsti rezultatus. Pati Boinc sistema yra pastoviai tobulinama, tad techniniai reikalavimai gali kisti. Kadangi ji matuoja ir jūsų procesoriaus galingumą gali būti, kad atsiųsdama užduotis jas parenka ir pagal šiuos duomenis. Tad konkrečiai apibrėžti techninius reikalavimus yra kėblu. Geriausias variantas yra užsiregistruoti viename projekte ir pažiūrėti kaip sparčiai vyksta skaičiavimai. Jei pamatysite, kad jūsų kompiuteris su užduotimi susitvarko greitai, prailginkite laiko intervalą tarp prisijungimų prie serverio arba užsiregistruokite antrame projekte.
Kiekvienas projektas turi reikalavimų vietai diske ar operatyviai atminčiai. Kiek jos yra išnaudojama pamatysite kai dalyvausite projekte. Laikui bėgant, tobulėjant projektams bei gausėjant duomenų apimtims, gali būti, kad skaičiavimams prireiks daugiau operatyvios atminties negu jūs turite. Šiandiena daugiausiai resursų reikalauja Climateprediction.net projektas. Šis projektas jūsų diske užims apie 500mb vietos, o vieno wu analizei gali prireikti net vieno MĖNESIO. Tad šiame projekte dalyvaukite tik su galingu kompiuteriu, kuris veikia beveik visą savaitę be pertraukos. Tarkim turite lėtesnį kompiuterį, kurį įjungiate tik keliom dienom per savaitę. Kadangi kompiuteris yra lėtas (p3 800Mhz), vienam skaičiavimui reikės kelių mėnesių t.y. 24 valandas per parą ir taip kelis mėnesius iš eilės jūsų kompiuteris turės skaičiuoti be sustojimo, kad įveiktų gautą užduotį. Kadangi jūsų kompiueris yra įjungiamas tik keliom valandom per dieną greičiausiai laiku arba niekados 
nebaigsite vienos užduoties.
Skaitykite daugiau »
Logotipas.
Nori sužinoti ar egzistuoja nežemiška gyvybės forma (ateiviai)?
Nori žinot kokia temperatūra žemėje bus 2033 metais?
Nori įrodyti gravitacinių bangų egzistavimą?
Ar tiesiog nori padėti pasauliui konstruoti CERN LHC dalelių greitintuvą?
Į visus šiuos klausimus ir daugelį kitų gali pavykti atsakyti, dalyvaujant įvairiuose moksliniuose projektuose, kuriuos apjungia BOINC sistema.
2002 metų pabaigoje buvo sukurta kompiuterinė platforma pavadinimu the Berkeley Open Infrastructure for Network Computing (BOINC). BOINC programinė įranga vartotojui leidžia skirti dalį procesoriaus resursų įvairiems mokslinių projektų skaičiavimams. Daugelis projektų turi sukaupę gausybę duomenų, kuriuos reikia apdoroti, o tokio didelio kiekio informacijos nepajėgtų įveikti galingiausi pasaulio super-kompiuteriai. Tuo tarpu BOINC sistema, apjungdama milijonus namų kompiuterių į vieną tinklą, leidžia pasiekti reikiamą našumą.
Šiame procese vartotojo vaidmuo yra nesudėtingas. Atsisiunčiate reikiamą programinę įrangą, užsiregistruojate norimame projekte, suvedate duomenis į programą. Į jūsų kompiuterį yra atsiunčiama nedidelė dalis tos problemos, kurią turi išspręsti projektas. Taigi kompiuteris atlieka skaičiavimus, o jūs galite stebėti analizuojamus duomenis. Vėliau jūsų rezultatai yra nusiunčiami į pagrindinį projekto serverį, o jum yra atsiunčiama nauja problemos dalis ir priskiriamas tam tikras taškų skaičius už išanalizuotus duomenis.
Pagrindiniai BOINC projektai:
1)Seti@home
2)LHC@home
3)Einstein@home
4)Predictor@home
5)Climateprediction.net
6)Rosetta@home
7)World Community Grid (FightAIDS@Home)
8)SIMAP
9)SZTAKI Desktop Grid
Kiekvieną jų aš aptarsiu kiek vėliau, o tuo tarpu viską ko reikia norint dalyvauti mokslinėje veikloje galite rasti apsilankę adresu http://boinc.berkeley.edu/ .
